Praeina žiemos šventės, namuose nupuošiamos eglutės ir nors tik tuomet, rodos, prasideda tikroji žiema, ant sodininkavimo fanatikų namų palangių iškart ima rastis indeliai su žemėmis, o iš parduotuvės negrįžtama be dar vieno sėklų pakelio. Šiauriečių sodininkavimo sezonas prasideda palangių daržininkyste.
Taip, yra kas pradeda sėją jau sausį... Matyti, kaip iš vos matomo grūdelio rūpesčiu laistomas ir džiaugsmu apmulčiuojamas išauga tvirtas, žalias ir gyvas augalas yra vienas geresnių dalykų tamsią žiemą. Žemei sušilus sodininkai dažnai atidėję kitus reikalus, skuba judinti, purenti dirvos ir berti jon sėklytes. Jaudulys patiriamas baigus užsėti lysvę ir apžvelgiant lygų žemės paviršių, kur va visai neužilgo ims dygti laiba žaluma, yra dažnai sunkiai kitiems suprantamas. Sodininkavimas dabar yra pirmiausia terapija ir hobis, veikla grąžinanti ramybę įtemptam protui ir jausmams, priartinanti prie gyvybės ištakų, "įžeminanti".
Sodininko prijuostė
Įtraukiančio sodininkavimo neturi varžyti nepatogi ar nepritaikyta apranga, baimė išsitepti. Augalams reikia įvairios ir nuolatinės priežiūros visą sezoną. Vakare, grįžus po darbų vienas didžiausių malonumų yra pasilaistyti savo daržus ir gėles kieme, todėl ypač patogu kai šalia po ranka yra ilga prijuostė, apsauganti kojas ir "miestiškus" rūbus. Pageidautina, kad prijuostė turėtų kilpą patogiam laikymui - pakabinimui kur nors po ranka pakely link daržų.
Kišenės
Ypač svarbus sodininkų ritualas yra kasvakarinis savo žemių "apėjimas". Neįtikėtina, bet per dieną tame pačiame gėlyne ar darže kasdien yra naujienų - sprogsta, skleidžiasi ir vysta kvapnieji gėlių žiedai, prinoksta žirniai ar užauga tobulo dydžio cukinijos. Pomidorai vėl užsiaugino "pažastis", o agurkai ryt jau bus peraugę. Todėl sodo rūbai privalo turėti kišenes - dideles ir talpias sekatoriui, sodo pirštinėms ir dar neperaugusiam agurkui; taip pat mažesnes smulkiems dalykėliams - sėklų pakeliams, virvelėms ir segtukams skirtiems augalams parišti; ir būtiniausiai saugią kišenę telefonui - nes fotografuoti dažniausiai reikia čia ir dabar.
Derliaus skreitas
Trumpos vasaros antroje pusėje sodai ima aktyviai dėkoti sodininkui - kasvakarinis ritualinis išėjimas greitai užpildo rankas gėrybėmis, todėl man labai patinka sodo prijuostės galimybė pavirstiderliaus prijuoste. Prisegus VIKSVOS prijuostės kampus susiformuoja didelė kišenė - obuoliams, pomidorams, cukinijoms, agurkams ir kam nors dar, apie ką nepagalvota išeinant iš namų ir kas tikrai pagardins šeimos vakarienę tądien.
Nevaržantys ir natūralūs
Darbuojantis sode ilgesnį laiką rūbai turi nevaržyti judesių, nesmukti ir nepasikelti. Todėl dėvint sijoną ar suknelę labai patogu prailginta apačia - dirbant pasilenkus kaimynams neteks apžiūrinėti sodininkės apatinių. Ravint atsitūpus norisi, kad juosmuo neįsiveržtų į kūną todėl renkuosi laisvus, neprigludusius, neturinčius diržo rūbus. Man ypač patinka niekur neveržiantys kombinezonai ir sarafanai. Karštą dieną verta nepamišti prisidengti pečius ir rankas, vilkėti natūralių audinių, "kvėpuojančius" rūbus ir žinoma užbaigti įvaizdį plačiabryle skrybėle, kuri apsaugo ne tik veidą, bet ir ausis bei pečius nuo sudegimo saulėje.
Kūrybininkės apranga
Žinoma darže, kaip ir namuose, galima dėvėti tuos visus jau nebetinkamus "į žmones" drabužius, kurių negaila. Nebemadingi pažeminto juosmens džinsai (tiesa pritūpus su jais atsiveria dalis nugaros ir žemiau), kiek nusiskalbę trumpoki marškinėliai, susitraukęs džemperis - jie irgi nusipelno būti sunešioti. Tačiau jausmas dėvint patogius, funkcionalius ir gražius rūbus sodininkaujant bus visai kitas. Juk svarbu ar jautiesi gerai, ar jautiesi gražiai ir ar jautiesi tinkamai ir patogiai net ir dirbant purvinus, bet mylimus darbus. Jaustis gerai ir pasitikinčiai visose savo veiklose svarbu pirmiausia dėl savęs ir savo vidinės aš, kuri dažnai visgi susigūžia, netikėtai užklausta ką vertingo savo gyvenime veikia.
Sodininkavimas, namų ruoša, visas šis nuolatinis kasdienybės kūrimas yra nemažiau vertinga kūrybinė veikla nei kita meninė veikla, tik vis dar nėra deramai vertinama. Todėl verta pradėti nuo savęs - vertinti savo laiką ir pastangas, kuriančias aplinką ir pačiai jaustis šioje veikloje patogiai, užtikrintai ir gražiai.
